Būtent perdegimas mane pastūmėjo keisti karjerą iš taikomosios fizikos, lazerių inžinerijos į psichologiją. Nusivylimas vienoje gyvenimo srityje suteikė jėgų ieškoti naujų kelių. Kaip nutinka, jog perdegimas gali būti naudingas?

Perdegimo metu jaučiamas nusivylimas - jausmas, signalizuojantis, kad taip, kaip bandžiau neveikia, vadinasi laikas keisti strategiją. Nors perdegimo metu jaučiamės fiziškai ir emociškai išsekę, nusilpsta imunitetas, sumažėja resursų konstruktyviai reaguoti į aplinką, norisi pasiduoti, bet, tuo pačiu, atsiranda aiškumas, jog "nebegaliu daugiau taip būti ir taip jaustis". Ir kai žinome ko nebenorime, nuo to galime atsispirti ir judėti link naujo tikslo, naujais žingsniais.

Įprastai, KOUČINGAS  ir yra skirtas, jog sudėlioti žingsnius link tikslo, bet prieš tai, gerai suvokiant kodėl tikslas būtent toks ir kodėl reikia jo siekti, t.y. kokia prasmė, ką tai keis mano gyvenime? Be to, kalbama apie kliūtis, baimes ir resursus, kurie galėtų padėti siekti tikslo, pvz., kokias sritis palies, ko reikės atsisakyti ar naujo įgyti?

Susitikimo metu nepulsime iškart siekti naujų tikslų. Pirmiausia svarbu susivokti kokia situacija, kuo ji skaudina, ką norisi keisti? Galbūt galima pakoreguoti kažką susidariusioje situacijoje, o gal, tiesiog vietoje, sukursime momentą, kuriame pamatysime naujas situacijos plotmes.