Svarbiausia jaustis saugiai

Ar prisimeni kai buvai tik mažas žmogutis smalsiai tyrinėjantis pasaulį? Kai dar tik pradėjai vaikščioti. Vieną dieną pamatei praviras duris į naują, nepažintą erdvę. Buvo įdomu iš kur atsiranda šviesa krintanti pro šias duris. Nužvelgei durų apvadus, rankeną ir kiek plačiai jos atvertos. Įsidrąsinus pradėjai link jų judėti. Staiga prisiminei, o kur mama? Mama visad yra šalia, kad galėtum saugiai tyrinėti pasaulį. Mama pašaukė Tave iš už durų ir netrukus pati pasirodė kviesdama ateiti. Viskas gerai! Dabar galiu bėgti į dar nepažintą lauką.

Suaugę nebeturime tokio saugaus pasaulio tyrinėjimo. Tačiau mūsų vidus nori jaustis saugus. Dažnai ignoruojame kylančius jausmus, bėgame į nepažintą lauką, tikėdami, jog nieko blogo nutikti negali. Bet patiriame nesėkmes, gėdą, kaltę. Nejučia pradedame saugotis, jog nepatirtume nemalonių jausmų, keičiasi mūsų elgesys, reakcijos į aplinką.

Koučingo sesijoje, mano svarbiausias uždavinys sukurti saugų, pagarba ir pasitikėjimu grįstą ryšį. Nes tik tuomet galimi ilgalaikiai pokyčiai be frustracijos, jaučiant laisvumą ir motyvaciją ne bėgant nuo, o einant link.

Stengiuosi sukurti besąlygiškai priimantį santykį. Tokį, koks buvo patiriamas vaikystėje - jog viskas su Tavimi yra gerai. Esi geras, mylimas, gražus, stiprus - pakankamas. Turintis resursų susidraugauti su savo "piktžolėmis".

Toks santykis leidžia jau pirmoje sesijoje matyti pokyčius. Padeda gana greitai sustiprėti, įsiklausyti į save ir toliau eiti link dar nematytų durų jaučiantis saugiai ir smalsiai, kaip tuomet.